M.Kalnietis: „Lietuva neturi T.Parkerio ar D.Nowitzki kalibro žaidėjų“

Iš Europos krepšinio čempionato sugrįžęs Mantas Kalnietis prisijungė prie Krasnodaro „Lokomotiv–Kuban“ ir su šios komandos krepšininkais ruošiasi debiutui Eurolygoje.

Kalbėdamas su Rusijos žiniasklaida gynėjas pasakojo apie Lietuvos rinktinę, savo pasirodymą Europos čempionate, atostogas, Krasnodaro komandos reikalus ir kt.

– Mantai, kaip vertinate Lietuvos rinktinės pasirodymą Europos krepšinio čempionate?

– Galutiniu rezultatu likome patenkinti, tačiau pralaimėjimas finale buvo lyg šaukštas deguto medaus statinėje. Visa Lietuva didžiavosi mūsų pasiekimu ir dabar laukia naujų pergalių.

– Daugelis eskpertų jus įvertino geriausiu rinktinės krepšininku. Sutinkate su tuo?

– Iš šalies visada matosi geriau. Žinau tik vieną: visa našta organizuojant žaidimą užgulė ant mano pečių. Tuo nesiskundžiu. Praėjusį sezoną patobulinau savo įgūdžius. Tikiuosi, kad Slovėnijoje įgauta patirtis man bus naudinga sezono metu.

– Neturėjote lygiavertės pamainos, todėl žaisdavote beveik po 35 minutes. Ar esant įtemptam grafikui pavykdavo atlaikyti didelius krūvius?

– Neslėpsiu, kartais buvo sunku. Vienu metu net galvojau, kad man neužteks jėgų atkrintamosioms. Kuomet sužaidi 11 rungtynių per 19 dienų, esi išsekęs ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Gerai, kad komandos vadovybė leido man savaitę pailsėti. Atlikus medicininius tyrimus paaiškėjo, kad dar nesu visiškai atsigavęs, nors praėjo jau dvi savaitės.

– Kaip greitai radote bendrą kalbą su Jonu Kazlausku? Ar sunku buvo pritapti prie jo žaidimo schemų?

– Visada pajauti diskomfortą, kai tavo karjeroje pasirodo naujas treneris. Niekada nežaidžiau vadovaujant Jonui ir nežinojau jo filosofijos. Viską pradėjome nuo nulio. Treneris padėdavo mums, o mes jam.

– Šioje rinktinėje jautėtės ypatingu?

– Žinoma, kad ne. Lietuvoje nėra Dirko Nowitzki ar Tony Parkerio kalibro žaidėjų, todėl turėjome žaisti vieningai. Svarbiausiu momentu iniciatyvos galėjo imtis bet kas. Pažiūrėkite į statistiką. Šeši žaidėjai rinkdavo panašų taškų skaičių. Varžovai tiesiog nežinojo ko laukti, kas „iššaus“.

– Prieš kurį varžovą buvo žaisti sunkiausia?

– Negalėčiau išskirti vieno. Europos čempionate silpnų krepšininkų nėra. Kiekvienoje rinktinėje buvo bent po du įžaidėjus, todėl man teko kovoti su jais visais. Žinoma, jeigu jau reikėtų rinktis, tuomet sakyčiau, kad sunkiausia buvo prieš T.Parkerį.

– Kas, Jūsų manymu, nutiko finale?

– Prancūzai puikiai išnaudojo savo patirtį. Jie žino, kaip reikia žaisti tokias svarbias rungtynes. Jie daug metų žaidžia kartu ir turi labai daug gerų krepšininkų. Mūsų rinktinė – jauna, o daugeliui žaidėjų tokio pobūdžio rungtynės buvo pirmos jų karjeroje.

– Niekam ne paslaptis, kad Lietuva turi daug problemų įžaidėjo pozicijoje. Kodėl?

– Su šiuo klausimu geriau kreiptis į krepšinio federacija. Aš esu žaidėjas ir mano darbas yra rungtyniauti, o ne ugdyti jaunuosius krepšininkus. Apie šią problemą yra kalbama pastarąjį dešimtmetį. Kartais atsiranda talentingų vaikinų, bet iki rinktinės jie taip ir neužauga.

– Kaip praleidote užtarnautas atostogas?

– Šventėme Lietuvoje, tačiau su saiku (juokiasi). Mus priėmė Prezidentė, vėliau vyko susitikimai su įvairiais politikais ir valdžios atstovais. Kelias dienas pavyko praleisti Kaune su šeima ir draugais. Mano žmona šiuo metu yra nėščia, todėl ji daugiausiai laiko leidžia namuose. Beveik visą laiką praleidau su ja, o vėliau grįžau į Krasnodarą.

– Ko tikitės iš naujo sezono? Kaip Jums ekipos naujokai?

– Malonūs vyrukai. Prajėusio sezono metu esu žiūrėjęs kelias „Unicaja“ rungtynes, kai žaidė Marcusas Williamsas ir Krunoslavas Simonas. Manau, kad jie gali pakeisti Nicką Calathesą ir Jimmy Baroną. Džiugu, kad komandos branduolys išliko.

– Jums svarbu rungtyniauti starto penkete?

– Bet kuriam žaidėjui yra malonu, kai treneris juo pasitiki ir laiko aikštėje, bet man yra svarbiau komandiniai tikslai, todėl nesvarbu ar žaisiu nuo pirmų minučių, ar kilsiu nuo suolo.

– Atrodo, kad komandoje vyrauja šilti santykiai, kas yra retenybė dabartiniais laikais.

– Esate visiškai teisus. Neturime grupuočių, kurios atsiriboja ir laiką leidžia tik kartu. Vienas kitą gerbiame aikštėje ir už jos ribų. Tikiuosi, jog tai taps svarbiu faktoriumi siekiant pergalių.

– Kas komandoje pats linksmiausias ir rimčiausias?

– Pagrindinis pokštininkas – Simas Jasaitis. O pavyzdžiui Sergejus Bykovas yra visada susikaupęs. Galbūt taip ir turėtų būti, juk jis mūsų kapitonas.