Paplūdimio tinklininkė I.Dumbauskaitė: „Pats geriausias jausmas yra, kai treneris apkabina ir pasako „tu gali“
Sportas.lt/Dominyko Genevičiaus nuotr.
Vilniuje sekmadienį baigėsi Europos jaunimo (iki 20 metų) paplūdimio tinklinio čempionatas, kuriame per žingsnį nuo medalių liko pajėgiausia Lietuvos pora Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė.
Lietuvaitės po dramatiškos kovos mače dėl trečiosios vietos 21:23, 21:15, 19:21 nusileido austrėms Nadinei ir Teresai Strauss.
Po mačo sunkiai ašaras sutramdžiusi I.Dumbauskaitė pasidalino mintimis apie pasibaigusį čempionatą.
- Tai ko pritrūko iki bronzos?
- Gal drąsos. Paskutiniame sete pirmavome 14:12, bet niekaip negalėjome užbaigti. Treneris sakė, kad pabaigose laimi širdis. Reiškia jų širdis buvo stipresnė.
- Ar nepritrūko jėgų po vakar ir šiandien vykusių dvikovų?
- Aš asmeniškai tikrai nebuvau pačios geriausios fizinės formos. Kojos nebelaikė, su nuovargiu išlindo visokių bėdelių su kūnu. Bet čia ne pasiteisinimas, pati kalta dėl to.
- Kokia reakcija į lemiamus teisėjų sprendimus?
- Dėl paskutinio epizodo reikia klausti Monikos. Bet prieš tai buvo pora sprendimų, kurie buvo neteisingi. Pabaigoje sušvilpė, kad aš liečiau tinklą, bet tikrai žinau, kad jo neliečiau. Dar anksčiau teisėjai po varžovių smūgio užskaitė, kad kamuolys pataikė į liniją, o ten iš tikro aš pati su koja kabinau liniją, o kamuolys buvo užribyje. Bet šiandien laimėjo geresnės. Nereikia ieškoti priežasčių svetur.
- Kaip jautiesi, užėmusi ketvirtą vietą?
- Niekada dar nebuvau užėmusi ketvirtos vietos. Visada sakau, kad tai yra blogiausia, kas gali atsitikti. Jau geriau užimti penktą, devintą vietą. Todėl po paskutinio teisėjų sprendimo likau stovėti kaip kuolas, nežinojau, ką daryti.
- Ar šiame turnyre galime įžvelgti teigiamų dalykų?
- Turėjome gerų varžybų. Buvo geras mačas su prancūzėmis pogrupyje, su olandėmis, su vokietėmis šiandien ryte. Buvo gerų epizodų, pasimokėme, kaip elgtis tam tikrose situacijose. Turnyras ateičiai tikrai turėtų duoti naudos.
- Ar yra tekę anksčiau susidurti su situacija, kuomet mačas yra atšaukiamas ir atidedamas?
- Prieš du metus vykusiame čempionate buvo nutrauktos varžybos, bet tik 15-ai minučių.
- Ar netrukdė žiūrovų spaudimas mačo pabaigoje, kuomet visi atsistoję laukė pergalės?
- Ne, žiūrovai netrukdė. Dažniausiai visas dėmesys sutelkiamas į tam tikrus rėmus ir matai tik aikštelę. Aplinkinius garsus girdime, bet mes tiesiog stengiamės pačios padaryti viską, ką galime geriausia. Žiūrovai arba padeda, arba neturi įtakos.
- Kokie dabar artimiausi planai?
- Jau antradienį išskrendame į Bulgariją, kur vyks Europos U22 čempionatas. Vėliau bus pasaulio moterų taurė Maskvoje, bet turbūt ten nevyksime. Vėliau laukia EEVZA finalas, kuris vyks taip pat Maskvoje.
- Šiame sezone dar nepavyko ryškiai sublizgėti. Ar yra vilčių tai padaryti dar kokiame turnyre?
- Nežinau. Europos U22 čempionate bus stipresnės komandos nei čia, bet jeigu labai gerai sužaisime, galime ir nustebinti. Didžiausi tikslai šiemet buvo siejami su pasaulio U21 čempionatu ir Europos U20. Pasaulyje likome penktos, čia ketvirtos. Po trupinėlį pritrūko iki medalių.
- Šiemet komandoms mačo metu galėjo padėti treneriai. Kaip vertini šią taisyklę?
- Treneris tikrai netrukdė, o kai kuriais atvejais tikrai padėjo, nuramindavo, kai emocijos liedavosi per kraštus. Pats geriausias jausmas būna, kai treneris apkabina ir pasako „tu gali“.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
