Iš pirmų lūpų. Lietuvių kelias NBA: Š.Marčiulionį ištikęs kultūrinis šokas bei skaudus trenerio kirtis D.Songailai

Nacionalinė krepšinio asociacija (NBA) – bene kiekvieno jaunojo krepšininko svajonė. Vis dėlto kelias į stipriausią pasaulio lygą atsiveria tik nedaugeliui, o likę, kartais su nedidele pavydo gyslele, NBA rungtynes stebėti gali tik televizoriaus ekrane.

Krepšinio šalimi Lietuva vadinama ne veltui: tarp daugiausiai žaidėjų į aukščiausią pasaulio lygą išsiuntusių Europos valstybių Lietuva užima šeštąją vietą, mat ant NBA parketo išbėgo dešimt mūsų šalies krepšininkų.

Iš ko daugiau, nei iš pačių žaidėjų, galima sužinoti, koks iš tiesų gyvenimas verda svajonių lygoje ir kokie prisiminimai juos aplanko, prisiminus karjeros etapą už Atlanto.

Pateikiame jums antrąją dalį pokalbių su NBA rungtyniavusiais lietuviais.

1989 metais atverstas pirmasis istorijos puslapis

Šarūnas Marčiulionis – būtent jo vardas įrašytas pirmajame mūsų šalies puslapyje NBA istorijoje. Tiesa, NBA naujokų biržoje pirmasis pašauktas lietuvis buvo Arvydas Sabonis, tačiau stipriausios pasaulio lygos duris praverti Š.Marčiulionis spėjo anksčiau.

„Jausmas, būti pirmam, įžengusiam į NBA, – puikus ir nepakartojamas. Vis dėlto, kartu tai buvo ir didelis išbandymas man. O kaip kitaip, juk pradėti kažką nauja visuomet yra sunku“, – prisiminimais su portalu Krepsinis.net dalinosi buvęs krepšininkas.

Nors Oklendo „Golden State Warriors“ komanda naujokų biržoje gynėją pasirinko dar 1987 metais, sparnus už Atlanto Š.Marčiulionis pakėlė 1989-aisiais. Ne paslaptis, jog tais laikais iš Europos atvykusiems jaunuoliams Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) neretai gniauždavo kvapą. Pasak legenda vadinamo krepšininko, jį sužavėjo ne tiek pati šalis, kiek NBA pasaulis.

„Vos atvykus už Atlanto, JAV man nepaliko kažkokio labai didelio įspūdžio, nes čia jau buvau svečiavęsis anksčiau. Tikriausiai kitiems naujokams iš Europos viskas atrodė įspūdingiau, – kalbėjo žaidėjas. – Vis dėlto atvykęs ten pamačiau kitokį krepšinį, kitokias arenas, kitokius sirgalius – visa tai atrodė išties ypatingai.“

Tiesa, Š.Marčiulionis prasitarė, jog pirmaisiais metais stipriausioje pasaulio lygoje kelias rožėmis klotas nebuvo.

„Teko priprasti prie naujos kalbos bei kultūros. Pripažinsiu, lengva nebuvo, teko patirti šiokį tokį kultūrinį šoką, bet juk viskas logiška. Šiais laikais visi moka nemažai kalbų ir paprastai angliškai šneka laisvai, deja, anksčiau to nebuvo, – pasakojo 49-erių metų karjerą baigęs krepšininkas. – Be abejo, kiekvienoje komandoje neišvengiama yra ir trintis, tam tikrus dalykus vieni supranta vienaip, kiti – kitaip, tad nesutarimų išvengti taip pat sunku.“

Paklaustas, ar tarp komandos draugų turėjo autoritetų, Š.Marčiulionis, mažai sudvejojęs, įvardijo kartu su juo Oklende rungtyniavusį, vieną geriausių visų laikų NBA gynėjų Chrisą Mulliną.

„Vieną konkretų žaidėją, į kurį lygiavausi, išskirti būtų sunku, bet Oklende man tikrai labai padėjo Chrisas Mullinas“, – teigė Š.Marčiulionis.

Dėl traumos vieną sezoną nerungtyniavęs lietuvis už Atlanto praleido septynerius metus ir per šį laiką vilkėjo keturių klubų marškinėlius: jau minėtos „Golden State Warriors“, Sietlo „SuperSonics“, Sakrameto „Kings“ bei Denverio „Nuggets“. 1997 metais NBA duris užtrenkęs Š.Marčiulionis į klausimą, kuriai ekipai atstovauti buvo maloniausia, atsakė nedvejodamas.

„Vienareikšmiškai, mano pirmajai komandai – „Golden State Warriors“, – kelionę po prisiminimus baigė legendinis krepšininkas.

Darius Songaila

Lemtingas „ne“, užvėręs kelią į aikštelę

Vienas paskutinių lietuvių, užvėrusių stipriausios pasaulio lygos duris, buvo Darius Songaila. Puolėjas karjerą NBA baigė 2011 metais, tad jo įspūdžiai iš etapo, praleisto už Atlanto, – dar nespėję išblėsti.

„Mano atmintyje išliko daug malonių ir linksmų prisiminimų: ne tik iš krepšinio aikštelės, bet ir už jos ribų, – pašnekesį pradėjo 35-erių krepšininkas. – Pirmieji metai buvo išties labai įdomūs. Tada man teko vienoje aikštėje rungtyniauti su tais žaidėjais, kuriuos dabar galima vadinti krepšinio legendomis: Vlade Divacu, Chrisu Webberiu, Scottie Pippenu, Karlu Malone‘u, Gary Paytonu ir daugeliu kitų. Iš jų išmokau tikrai daug.“

Į D.Songailos atmintį taip pat įsirėžė įspūdingos sumos, besisukančios aukščiausioje pasaulio lygoje, bei pašalinių akims retai matomos NBA pasaulio subtilybės.

„NBA „virtuvė“ yra daug didesnė, brangesnė ir prabangesnė už europietišką – čia sukasi milžiniški pinigai, virš 2 milijardų dolerių per metus. Pagrindinis variklis ir autoritetas yra žaidėjai, o ne treneriai, žinoma, yra ir keletas išimčių, tokių, kaip Philas Jacksonas ar Gregas Popovičius“, – kalbėjo krepšininkas.

Menka paslaptis, jog NBA žaidėjams tenka milžiniškas krūvis: rungtynių grafikas – įtemptas, o skrydžiai iš vieno miesto į kitą – nuolatiniai. Pasak D.Songailos, lyga sudaro pačias geriausias sąlygas, kad krepšininkams rūpesčių kiltų kuo mažiau.

„Klubų aptarnavimo personalas NBA yra daug didesnis nei Europoje, pasirūpinama viskuo: nuo aprangų skalbimo ir vežiojimo į rungtynes iki žaidėjų mėgstamų gėrimų ar kramtomosios gumos. Krepšininkams tereikia laiku atvykti į treniruotę ar rungtynes, – atviravo žaidėjas. – Kelionių sąlygos taip pat žymiai geresnės: visur skraidoma užsakomaisiais skrydžiais, nereikia bastytis po oro uostus ir lipti iš vieno lėktuvo į kitą.“

D.Songaila svajonių lyga vadinamoje NBA rungtyniavo aštuonerius metus ir per šį laiką turėjo progą atstovauti penkioms ekipoms: Sakramento „Kings“, Čikagos „Bulls“, Vašingtono „Wizards“, Naujojo Orleano „Hornets“ (dabar – „Pelicans“) bei Filadelfijos „76ers“.

„Malonu žaisti buvo visose komandose. Per visą šį laiką pažinau daug įvairių krepšininkų ir įdomių asmenybių. Tiesa, galbūt mažiausiai malonumo patyriau Filadelfijoje, bet dėl to, jog ten rungtyniavau trumpai, – to padaryti tiesiog nespėjau“, – kalbėjo žaidėjas.

Pokalbiui pakrypus apie karjeros etapą „76ers“ klube, D.Songaila prisiminė ir gana skaudžius momentus bei prabilo apie negailestingą trenerio Dougo Collinso nuosprendį užverti krepšininkui kelią į aikštelę.

„Filadelfijos komandoje buvo sunkiausi mano karjeros NBA metai. Nuo pat pradžių ant parketo praleisdavau nedaug laiko, o kuo toliau, tuo labiau jo vis mažėjo. Treneris neslėpė to priežasties: jis norėjo daugiau šansų pasireikšti duoti jaunesniems, perspektyviems komandos nariams, – kalbėjo vos dešimt rungtynių „76ers“ gretose sužaidęs puolėjas. – Po kiek laiko paklausiau stratego, ar šį sezoną dar gausiu šansą praleisti aikštelėje daugiau laiko, bet atsakymas buvo: „ne“. Tada aš pats tariau, kad geriau rungtynėms nepersirenginėsiu išvis, ir nuo to laiko ant atsarginių žaidėjų suolelio sėdėdavau vilkėdamas kostiumą, o ne sportinę aprangą.“

Po nesėkmingo paskutiniojo sezono stipriausioje pasaulio lygoje 2011 metais D.Songaila sugrįžo į Europą, kur šiuo metu vilki Vilniaus „Lietuvos ryto“ marškinėlius. Pats krepšininkas teigė, kad laikas NBA jį daug ko išmokė ir padėjo susiformuoti tokiu, koks yra dabar.

„Per tuos aštuonerius metus už Atlanto gavau daug naudingos patirties: išmokau profesionalumo ir teisingo požiūrio į savo darbą. Manau, jog būtent NBA aš tapau tuo krepšininku, kuriuo esu dabar“, – pokalbį baigė D.Songaila.