V.Romanovo era „Žalgiryje“: būrys trenerių, garsūs žaidėjai, drąsūs pasisakymai ir „lapelių sistema“

2009 metų gegužės 5 dieną 26 milijonus litų skolų turintį Kauno „Žalgirio“ klubą įsigijo Ūkio banko investicinė grupė ir jos prezidentas Vladimiras Romanovas.

„Meilė. Čia joks gelbėjimas, o juodas darbas“, – prabėgus kelioms dienoms po klubo įsigijimo interviu sakė V.Romanovas. Tuomet niekas nenutuokė, jog Lietuvos pasididžiavimo gelbėtojas netrukus pradės savo šou.

Tuomet milijonierius kalbėjo ir pranašiškai, kai prognozavo, kad „Žalgiris“ turės skolų ateityje: „Galime užmerkti akis ir toliau skolintis. Tokiu atveju po metų turėsime 36 milijonus skolų, dar po metų – 46 milijonus ir t.t. Užtat būsime ambicingi.“

„Žalgirio“ sirgalių akcija: „Buratiną į durnyną“ (T.Tumalovičiaus nuotr..)

Trenerių karuselė

Visi „Žalgirio“ sirgaliai žinojo, kad jeigu tik komanda pralaimės keletą svarbių susitikimų arba jaunimas negaus rungtyniauti, galima bus pradėti spėlioti, kada į Kauną atvyks naujas strategas. Arba, kada ekipos vairą perims sporto direktorius.

2009 metais klubą pradėjus valdyti V.Romanovui „Žalgirio“ vyr. treneriu dirbo Gintaras Krapikas. Nors jis ir nelaimėjo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo, tačiau liko treniruoti komandą ir kitam sezonui.

„Žalgiriui“ sezonas klostėti blankiai – Eurolygoje sekė pralaimėjimas po pralaimėjimo ir tolo „Top 16“ traukinys. Kai sirgaliai reikalavo G.Krapiko galvos, jį užstojo pats V.Romanovas.

„Matote, jo, kaip trenerio, tik pirmi žingsniai. Ko galima iš jo norėti, jis tokį kolektyvą valdo. Man atrodo, kiekvienas ir iš jūsų pasimestų. Bet jis nepasimeta, ieško priežasčių, randa jas. Atrodo, jis reikalingas komandai. Yra du dalykai: arba pardavė komandą, arba ją naudojo savo interesams. Tada keisti reikia, nesvarbu koks treneris, kokio jis lygio. Jį jau reikia keisti. O dabar nematau dėl ko reikėtų keisti trenerį.“

Vis dėlto, po 10 dienų G.Krapikas pats įteikė atsistatydinimo raštą. Tuomet laikinuoju treneriu tapo Darius Maskoliūnas, kol gruodį į antrąjį pagal dydį Lietuvos miestą atvyko Ramūnas Butautas.

„Butautą pasirinkome todėl, kad jis pirmasis pas mane atėjo, kai prasidėjo nepadori kampanija prieš Krapiką, kurios jis neatlaikė ir pateikė atsistatydinimo prašymą“, – pasirinkimą aiškino V.Romanovas.  

Tiesa, R.Butautas ilgai „Žalgirio“ vyr. treneriu neišbuvo – po pusantro mėnesio jis buvo atleistas kartu su sporto direktoriumi Algirdu Braziu. Nors „Žalgiris“ laimėjo svarbius mačus ir prasibrovė į Eurolygos „Top 16“ etapą, tačiau po sensacingo pralaimėjimo namuose Vilniaus „Perlui“ V.Romanovo kantrybės taurė persipildė.

„Mūsų jaunimas jau septynis mėnesius sėdi ant atsarginių suolo. Treneriai nedarė išvadų. Su treneriu atsisveikinau ne dėl rezultatų. Man nepatiko tas kelias, kuriuo jis siekė tų rezultatų. Manau, kad trenerio darbas yra iš kiekvieno žaidėjo padaryti žvaigždę“, – R.Butauto atleidimą aiškino V.Romanovas. 

Antrą kartą tame sezone „Žalgirio“ laikinuoju vyr. treneriu tapo D.Maskoliūnas. Tiesa, nuo pat pradžių jis V.Romanovui nebuvo prie širdies.

„O ką Maskoliūnas? Jis juk ne vyriausiasis treneris, o pagalbininkas. Kad taptų tikru treneriu, jo, kaip ir bet kurio kito asistento, laukia labai ilgas kelias“, – o „Žaliosios mylios“ niekas D.Maskoliūnui eiti neleido.

Prasidėjus Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo serijai V.Romanovas nusprendė atleisti D.Maskoliūną už „tyčinį neigiamų rungtynių rezultatų įtakojimą“. Ir „Žalgiris“ liko be trenerio, nes pagal tuometinius lygos nuostatus negalima buvo daryti jokių pakitimų.

Tuomet V.Romanovo pokštai įsiutino „Žalgirio“ sirgalius. Rungtynėms Kauno sporto halėje jie paruošė plaktus „Buratiną į durnyną“ ir protestavo su žvakutėmis prie Ūkio banko pastato. „Tylėjome per ilgai, tačiau dabar V.Romanovui nebeatleisime“, – sakė „Žalgirio“ gerbėjai. Be trenerio likusi Kauno ekipa 3:4 pralaimėjo finalo seriją „Lietuvos rytui“.

Vasarą „Žalgiris“ pasikvietė Aco Petrovičių, tačiau greitai ir jis buvo atleistas: „Sustojome vietoje, buksavom.“ Serbą prie Kauno komandos vairo pakeitė „medinėmis“ frazėmis kalbantis graikas Iliasas Zourosas.

„Ačiū gerbėjams už palaikymą (...) Mūsų pergales gali lemti tik gynyba“, – be šių frazių neapseidavo nė viena graiko spaudos konferencija. Nors I.Zourosas ir nebuvo pati šarmingiausia asmenybė, tačiau „Žalgiris“ laimėjo LKL, BBL ir LKF taurę, todėl graikas užsitarnavo sutarties pratęsimą ir į Kauną sugrįžo 2011 metų rudenį.

Graikijos rinktinei Europos čempionate Lietuvoje vadovavęs I.Zourosas negalėjo pakankamai dėmesio skirti „Žalgiriui“, todėl rugsėjį buvo atleistas, o laikinai komandai vadovauti ėmė sporto direktorius Vitoldas Masalskis.

„Prasto rezultato priežastis – buvęs treneris Iliasas Zourosas. Jis negalėjo komandai skirti pakankamai laiko, nes buvo užsiėmęs Graikijos nacionaline komanda, vėliau mėgino tai kompensuoti pasikvietęs graiką asistentą. Aš esu kaltas todėl, kad jį priėmiau dirbti“, – kaltę sau prisiėmė V.Romanovas.

Galiausiai „Žalgirį“ ėmė treniruoti praeityje „Lietuvos ryte“ dirbęs Aleksandras Trifunovičius. Su juo „Žalgiris“ pateko į „Top 16“ varžybas, bet ten nieko nenuveikė. Kauniečiai laimėjo LKF taurę, BBL ir LKL pirmenybes.

Vasarą V.Romanovas gyrė A.Trifunovičių ir ketino pratęsti su juo sutartį, bet į Kauną atvyko Joano Plazos agentai į įsiūlė kataloną „Žalgiriui“.

„Plaza – kvalifikuotas, griežtas treneris. Jis aiškiai pasakė, ką sugeba ir ko pageidauja. Treneris nekėlė reikalavimų, kad „Žalgiris“ būtų sukomplektuotas tik labai gerais žaidėjas, jis pats pasiryžęs daug dirbti su jaunimu ir išugdyti stiprų komandos rezervą“, – sakė V.Romanovas.

Tai buvo paskutinis treneris, kurį įsigijo „Žalgiris“ dar valdant V.Romanovui. Paskutinis ir, kaip bebūtų ironiška, neabejotinai geriausias iš visų anksčiau minėtų.

V.Romanovas pasižymėjo skambiais pasisakymais (Fotodiena.lt.)

„Lapelių sistema“

V.Romanovas išsiskyrė ne tik savo pasisakymais ar dažnu trenerių keitimu, bet ir analogų neturinčiu dalyku – „lapelių sistema“. Trumpai sakant, pagal milijonieriaus sudarytą planą žaidėjai ant parketo turėdavo praleisti tam tikrą laiką.

„Lapelių“ sistema prasidėjo, kai komandai ėmė vadovauti A.Petrovičius. Tiek krepšinio gerbėjai, tiek ekspertai stebėjosi, kaip komanda Eurolygos rungtynėse per pirmąjį kėlinį sugeba panaudoti visus turimus žaidėjus. Krepšininkai būdavo keičiami tarsi ledo ritulyje.

Vėliau atvyko I.Zourosas ir rotacija nemažėjo. Dar pirmose Eurolygos rungtynėse graikas iš švarko traukė kažkokį popieriaus lapą, kurį vėliau teisino, jog jame buvo komandos deriniai.

„Turime daug žaidėjų ir daug turnyrų, kuriuose dalyvaujame. Esant tokiam rungtynių skaičiui turime išlaikyti kuo „šviežesnius“ žaidėjus. Aš matau, kad dažna rotacija mums padeda tai padaryti, o išlaikyti žaidėjus „šviežius“ kartais būna labai efektyvu“, – dažną rotaciją aiškino I.Zourosas.

„Viasat Sport Baltic“ komentatorius Vaidas Čeponis buvo tikras, kad jeigu ne iš anksto suplanuoti keitimai, „Žalgiris“ galėjo nukeliauti iki Eurolygos ketvirtfinalio.

„Esu įsitikinęs, kad kauniečiai būtų patekę į kitą etapą, jei Romanovas nebūtų nurodinėjęs treneriams, kada reikia atlikti keitimus, kuriuos žaidėjus leisti į aikštę“, – teigė V.Čeponis. „Lapelio“ taktika baigėsi su lyg A.Trifunovičiaus atvykimu, kuomet ir keitimai buvo daromi protingai, ir pats treneris sakė girdėjęs apie „lapelį“, bet jo negavęs.

„Apie šį lapelį girdėjau, bet jo negavau. Viskas priklauso nuo trenerių štabo sprendimų ir nuo žaidėjų.“

„Lapelio“ istorijoje tašką padėjo J.Plaza, kuris Ispanijos žiniasklaidai prasitarė apie tokią „Žalgiryje“ anksčiau buvusią taktiką: „Bandžiau paaiškinti „Žalgirio“ savininkui, kad komanda augs tik tada, jei bus stabilumas, o ne trenerių ir žaidėjų kaita. Anksčiau jis nustatydavo krepšininkų žaidimo laiką ir keitimus. Dabar jis to nebedaro.“

Mūru už jaunimą

Tęsiant dar 2009 metais V.Romanovo pradėtą kalbą jis paminėjo dar vieną komandos išeitį – auginti jaunimą. Tuomet buvo pasirašytos ilgalaikės sutartys su perspektyviais Augustu Pečiukevičiumi, Osvaldu Matulioniu ir Mantu Kadzevičiumi. Pirmieji du dabar žaidžia Estijoje, o M.Kadzevičius – Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL).

„Kitas kelias yra pradėti nuo vaikų. Neleisti agentams glostyti mūsų vaikų, kol jie netaps vyrais ir patys galės nuspręsti savo likimą. Ir auginti savo krepšininkus. Po 3– 5 metų matysime darbo rezultatus”, – įsitikinęs „Žalgirio“ savininkas.

„Žalgiris“ į jaunimą investavo, tačiau norimų vaisių neatnešė – ateities klubo įžaidėjais turėję tapti Žygimantas Janavičius ir Šarūnas Vasiliauskas taip įsitvirtinti „Žalgiryje“ ir nesugebėjo.

Už solidžią išpirką 2010 metų pradžioje į Kauną atvyko Mario Delašas. 

„Noriu, kad kviestume tuos žaidėjus, su kuriais siejame ilgalaikius planus, nes jie dar gali tobulėti. Yra vilčių, kad būtent „Žalgirio“ komandoje kroatas pasieks žaidimo viršūnę. Tada galėtume jį pelningai parduoti.“ Deja, tačiau kauniečiai kroato nepardavė. Panašu, kad šį sezoną M.Delašo demonstruojamas žaidimas tikrai nepritrauks potencialių pirkėjų.

Vis dėlto per savo „Žalgirio“ valdymo erą V.Romanovas sugebėjo parduoti tris žaidėjus : Madrido „Real“ klubui Martyną Pocių ir Mirzą Begičių, o į Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ ekipą persikėlė Mantas Kalnietis.

S.Weemsas ryškiai spindėjo praėjusio sezono „Žalgiryje“ (Fotodiena.lt.)

„Žalgiryje“ – pajėgūs žaidėjai

Kauno klubo sirgalių pyktį V.Romanovas kompensuodavo savo darbais vasaros žaidėjų turguje. Būtent po įsigytų žaidėjų dažnai sirgaliai pamiršdavo milijonieriaus pokštus ir juos apimdavo lengva euforija.

„Žalgiris“ sugebėjo susigrąžinti iš Maskvos srities „Chimki“ Paulių Jankūną, pasirašė ilgalaikę sutartį su Mantu Kalniečiu, įsigijo Lietuvos rinktinės narius Tomą Delininkaitį, Robertą Javtoką. Nereikia pamiršti ir Martyno Pociaus, kuris tapo tikru atradimu visiems, o V.Romanovas iš to užsidirbo, kai krepšininką pardavė „Real“ komandai.

Turbūt nereikia net priminti, kokie krepšininkai, atvykę į „Žalgirį“, pernai sudrebino Europos žaidėjų rinką. Pasinaudojęs Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) lokautu į Kauną buvo priviliotas Sonny Weemsas ir Ty Lawsonas.

Prieš šį sezoną „Žalgiris“ sugebėjo nusipirkti brolius Lavrinovičius, Rimantą Kaukėną.

Pusiau juokais, pusiau rimtai, V.Romanovas NBA lokauto metu norėjo įsigyti Dirką Nowitzkį arba Chrisą Kamaną: „Varžovų komandoje siautėjo Dirkas Nowitzkis ir Chrisas Kamanas, iš kurių vieną norėtume matyti „Žalgiryje“.

Desertas: frazės, kurias prisiminsime ilgai

„Mes būsime toje vietoje, kurioje bus mūsų jaunimas (...) Svarbiausia yra progresas.“

„Mes arijų vaikai, Mums padeda dievai.“

„Iškrypėliai“, – šiuo žodžiu buvo vadinti ir žurnalistai, ir Kauno valdininkai, ir „Lietuvos ryto“ atstovai, ir teisėjai.

Dažnai būdavo sunku suprasti, kada V.Romanovas juokauja, o kada kalba rimtai. Praėjusių metų sausio 8 dieną laidoje „Krepšinio pasaulyje“ jis pasakė: „Kitąmet aš gal nesiruošiu finansuoti „Žalgirio“. Yra parlamentas – tegul renka pinigus.“

Kas atrodė juokais, po metų tapo realybe. Dabar „Žalgiris“ turi skolų ir ieško naujų gelbėtojų. Gerbėjai V.Romanovą prisimins ne tik dėl jo visų išsišokimų, bet ir dėl to, jog jam valdant „Žalgiris“ buvo laiminti komanda, bent jau kalbant apie dvikovas vietiniame fronte su „Lietuvos rytu“.