M.Jordanas: „Svajonių komanda“ neturėtų problemų su dabartine JAV rinktine“
AP/Scanpix nuotr.
Jau kurį laiką netyla diskusijos apie tai, kuri rinktinė yra pajėgesnė – pirmoji „Svajonių komanda“, žaidusi 1992 metais, ar dabartinė JAV komanda, laimėjusi auksą Londone.
Savo nuomonę šiuo klausimu jau pasakė visas būrys krepšininkų, Savo žodį tarė ir geriausiu visų laikų krepšininku laikomas Michaelas Jordanas,
„Jaučiu, kad 1992 metų rinktinė buvo pakankamai stipri, jog nugalėtų šių metų komandą. Manau, jog didžiausias dabartinės rinktinės trūkumas – gerų aukštaūgių stygius. Žaisdami prieš juos galėtumėme daugiau remtis priekine linija, tuo pačiu ir laisvesni mesti tritaškius. Taip pat 1992 metų rinktinė daug geriau gintųsi, nes joje rungtyniavo puikūs metimų blokuotojai ir gynybos specialistai“, – dviejų komandų galimybes analizavo legendinis žaidėjas.
Kalbėdamas apie galimą dviejų rinktinių mūšį, M.Jordanas labiausiai išskyrė 1992 metų rinktinės gynybą.
„Lyginant abiejų ekipų požiūrį į puolimą ir gynybą – manau, kad kaip komanda mes gynyboje dirbdavome žymiai solidžiau. Uždengtumėme visus jų snaiperius ir dabartinės komandos žaidėjai būtų priversti lįsti arčiau krepšio, kur jų lauktų solidūs metimų blokuotojai. Tai didžiulis skirtumas. Jie turi vos vieną žmogų, galintį dalinti „stogus“. LeBronas Jamesas ir kiti taip pat blokuoja metimus, tačiau tai visai ne tokia gynyba ir jos intensyvumas, kokiu pasižymėjome mes“, – savo nuomonę toliau dėstė atletas.
Analizuodamas 2012 metų komandos galimybes, garsusis krepšininkas mate tik vieną jos privalumą – atletiškumą.
„Turbūt dabartinė rinktinė yra labiau atletiška, nei savo laiku buvome mes. Tačiau tai nėra didelis privalumas – mes buvome daug protingesni, įvairiapusiškesni ir labiau pasiruošę tokio lygio turnyrui. Taigi, jei kalbėčiau atvirai – nemanau, jog mūsų rinktinė turėtų kokių nors problemų kovodama su dabartine komanda. Lygiai taip pat galvoja ir 2012 metų rinktinė – tai normalu. Vis tik mūsų rinktinė žaistų daug įvairiapusiškesnį krepšinį ir tai būtų raktas į pergalę“, – savo mintis užbaigė M.Jordanas.