F.Reyesas: „Olimpiados finalas bus puikus“

Ispanijos rinktinės veteranas Felipe Reyesas karjerą nacionalinėje komandoje baigs aukšta nata. Krepšininkas, kartu su savo rinktinės draugais, sekmadienį Londono olimpiadoje kovos dėl aukso medalių.

Nuo 2001 metų savo šalį atstovaujantis 32 metų 206 cm ūgio puolėjas antroje Olimpiadoje iš eilės kovos dėl aukščiausių apdovanojimų. 2008 m. Pekino olimpiadoje ispanai taip pat susidūrė su JAV rinktine ir tenkinosi sidabru.

„Esu patenkintas, kad galėsiu vėl žaisti Olimpiados finale. Tai puikus jausmas“, – po sunkaus pusfinalio mačo prieš Rusiją pasakojo ispanas.

– Ispanija patyrė kelis pralaimėjimus grupės etape. Blankiai atrodėte ir pusfinalio rungtynių pirmoje dalyje. Atsilikote 13 taškų skirtumu. Kaip išlikote drauge ir atsigavote?

– Pasitikime vienas kitu. Kuomet mums nesiseka, žmonės pradeda mus kritikuoti. Kai laimime – jie mus palaiko. Tie, kas žino mūsų rinktinę, suprantą, ką mes sugebame. Blogai žaidėme pirmoje pusfinalio dalyje, tačiau tada atsigavome ir laimėjome sudėtingas rungtynes.

– Ką kalbėjote didžiosios pertraukos metu?

– Kalbėjome apie tai, jog turime vienas kitu pasitikėti. Metimai, kurių nepataikėme, vėliau bus taiklūs. Sakėme, kad turime ir toliau mesti savo metimus ir sunkiai dirbti gynyboje. Ilgainiui mums pradėjo kristi, pataikėme tritaškius, o gynyboje stengėmės visi kartu.

– Kaip yra svarbu turėti veteranų dabartiniame Olimpiados etape?

– Patirtis yra svarbiausias dalykas, kai tenka žaisti lemiamas rungtynes, kurios vyksta taškas į tašką. Kai vyksta toks mačas, kaip buvo pusfinalyje, susitikimo pabaigoje viena ar kita detalė gali nulemti nugalėtoją.

– Dabar spaudimas kiek atslūgo, tačiau greitu metu vėl žengsite į aikštę...

– Manau, kad finalas bus puikus, nes JAV rinktinė yra aukšto lygio.

– Kaip klostėsi Olimpiada tau asmeniškai?

– Man yra svarbu Olimpiadą užbaigti sėkmingai ir iškovoti medalį, nes tai paskutiniai metai, kai atstovauju Ispanijos rinktinei. Pirminis mano tikslas – užsitikrinti medalį – jau įgyvendintas. Dabar kovosime dėl aukso.

– 2006 tapote pasaulio čempionais, 2008 iškovojote Olimpiados bronzą, o 2009 ir 2011 laimėjote Europos čempionatą. Ar įsivaizdavai, jog Ispanijos krepšinis pasieks tokias aukštumas?

– Mūsų karta, gimusi 1980 ir 1981 metais, daug atidavė Ispanijos krepšinio labui. Būsimai kartai bus labai sunku pakartoti mūsų pasiekimus. Didžiuojuosi būdamas dabartinės kartos dalimi ir tuo, ką nuo jaunystės kartu iškovojome. Be to, jaučiu laimingas, gimęs 1980 metais, nes jeigu pasaulį būčiau išvydęs anksčiau, neturėčiau tiek daug rinktinės draugų, su kuriais iškovočiau tiek pergalių.

– Tau, Pau Gasoliui ir Juanui Carlosui Navarro viskas prasidėjo nuo 1999 metų pasaulio jaunimo čempionato, kai finale įveikėte amerikiečius.

– Niekada neįsivaizdavau, kad jaunių čempionate laimėsiu auksą ir su rinktine tiek daug pasieksiu. Būdamas jaunas jautiesi laimingu, bet turi dar daug ko išmokti, turi kur tobulėti. Visą tą laiką mes sunkiai dirbome ir to sunkaus darbo dėka esame čia.

– Koks šios rinktinės pergalių receptas?

– Pagrindinis dalykas – vieningumas. Tai labai gelbsti kovojant dėl aukščiausių apdovanojimų. Visi esame draugai. Pažįstame vienas kitą nuo seniausių laikų ir treniruojamės drauge.