D.Zavackas: „R.Butautas – nuostabus strategas“

Du sezonus Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandai atidavęs Donatas Zavackas neužmiršo su sostinės klubu iškovotų titulų.

Dabartinis Rygos VEF puolėjas pripažino, kad 2009 metų pergalė Europos taurės turnyre yra pati svarbiausia per jo karjerą bei viliasi pakartoti šį pasiekimą.

– Kaip klostosi sezonas Europos taurės turnyre jums ir Rygos VEF komandai?

– Tiek mano, tiek komandos žaidimas svyruoja. Šiuo metu rungtyniauju geriau nei sezono pradžioje. Sezoną pradėjome sėkmingai, tačiau paskui pralaimėjome tris mačus iš eilės. Dabar stengiamės grįžti į pergalių kelią.

– Su „Lietuvos rytu“ laimėjote Europos taurę 2009 metais. Ką prisimenate apie tą sezoną?

– Tikrai pamenu, kaip laimėjome finale ir iškovojome titulą. Prisimenu visą finalinio aštuoneto etapą. Tuomet turėjome tikrai gerą komandą ir pajėgius žaidėjus. Turine sužaidėme tris labai geras rungtynes. Visi komandos nariai žinojo, ką turi daryti, kad pasiektume pergalę.

– 2009 metų finalas tarp „Lietuvos ryto“ ir „Khimki“ pripažintas geriausiu per visą turnyro istoriją. Ar tai buvo geriausia jūsų karjeros akimirka?

– Taip, turbūt galiu taip teigti. Trečiajame kėlinyje atsilikinėjome 10 ar 12 taškų, tačiau sugebėjome atsitiesti ir parodyti komandos charakterį. Laimėjome Europos taurę, Lietuvos pirmenybes bei Baltijos lygą. Laimėjome visuose turnyruose, kuriuose dalyvavome. Tai sukelia gražius prisiminimus, todėl tikiuosi, kad visa tai pavyks kada nors pakartoti.

– Per savo karjerą rungtyniavote lengvojo puolėjo ir sunkiojo krašto pozicijose. Kurioje vietoje jaučiatės geriau?

–  Tai geras klausimas! Šiuo metu geriau jaučiuosi rungtyniaudamas „ketvirtojo numerio“ pozicijoje. Karjerą pradėjau kaip lengvasis puolėjas, tačiau prieš penkerius metus tapau sunkiuoju krašto puolėju. Šiuo metu tikrai geriau jaučiuosi šioje pozicijoje. Sunkiuoju kraštu pradėjau žaisti ir „Lietuvos ryte“ ir man tai sekėsi daryti – laimėjome Europos taurę.

– Koks treneris yra Ramūnas Butautas?

– Kaip treneris jis man labai patinka. Tai nuostabus strategas su puikiomis asmeninėmis savybėmis. Iš kiekvieno žaidėjo jis stengiasi ištraukti maksimumą. Ramūnas puikiai supranta krepšinį, todėl jaučiuosi labai gerai rungtyniaudamas jo komandoje.

– Tai jūsų antras sezonas Rygoje. Kaip jaučiatės šiame mieste ir klube?

– Miestas tikrai puikus. Ryga yra vienas didžiausių miestų Baltijos regione, kuris turi gražų senamiestį ir gerus žmones. Žiemos čia truputį vėsokos, tačiau esu prie to pripratęs. Ryga yra netoli nuo mano gimtojo miesto, todėl tai nuostabi situacija man. VEF komandoje dirba geri žmonės, kurie stengiasi pasirūpinti, kad viskas būtų kuo geriau. Tikiuosi, jog pavyks Rygai iškovoti daug pergalių.

– Komandoje yra dar du lietuviai – Antanas Kavaliauskas ir treneris R.Butautas. Neįprasta Latvijos komandoje matyti tiek daug lietuvių.

– Moku tik kelis žodžius latviškai, tačiau jų neužtenka bendraujant su vietiniais. Todėl su latviais kalbame rusiškai, kadangi šią kalbą moka tiek latviai, tiek lietuviai. O su amerikiečiais bendraujame angliškai. Kai rungtyniavau „Lietuvos ryte“, dažnai susitikdavome su Latvijos komandomis: „Barons“, „Ventspils“, VEF. Įdomu būti šios ekipos dalimi. Esame arti namų, tačiau neturime daug laisvų dienų, kad galėtume dažnai ten lankytis.

– Ar svarbu Rygos VEF klubui patekti į kitą etapą Europos taurėje?

– Prieš sezoną net nebuvo kalbos apie nepatekimą į kitą etapą – mes privalome ten būti. Turime pasiekti antrą etapą,, todėl kitokios kalbos negali net būti. Artimiausiose rungtynėse privalome pasiekti pergalę prieš Le Mano ekipą, kuri įveikė mus pirmose rungtynėse Rygoje.