„LKL asmenybė“: „blokų“ karalius E.Žukauskas, kurio per dvidešimtmetį nukarūnuoti nesugebėjo niekas

Ar žinojote, jog šis Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezonas yra jau dvidešimt pirmasis? Šia proga portalas Krepsinis.net pristato jums naują rubriką „LKL asmenybė“, kuri jus kas savaitę supažindins vis su kitu šioje lygoje spindėjusiu krepšininku bei pateiks įdomių ir galbūt mažai kur girdėtų faktų.

Ar nors vienas krepšiniu besidomintis lietuvis nėra girdėjęs Eurelijaus Žukausko pavardės? Ko gero, tikrai ne, ir tai nė trupučio nestebina – buvusio žaidėjo trofėjų kraitis yra išties nekuklus.

Profesionalaus krepšininko kelią E.Žukauskas pradėjo 1994-aisiais – sulaukęs 21-erių metų amžiaus jis apsivilko Klaipėdos „Neptūno“ marškinėlius. Aukštaūgis iškart sulaukė trenerio pasitikėjimo ir laiko pasireikšti aikštėje gaudavo daugiausiai visoje komandoje – vidutiniškai kiek daugiau nei 34 minutes.

Nors pirmieji mačai LKL pirmenybėse 216 cm ūgio milžinui nebuvo itin sėkmingi, susitikime su Plungės „Olimpu“ jis blykstelėjo ryškiau: nė akimirkai neprisėdęs ant atsarginių žaidėjų suolelio jis pelnė 19 taškų (9/10 dvitaškių, 1/4 baudų metimų), sugriebė 10 atšokusių ir perėmė 2 kamuolius, blokavo 8 varžovų metimus bei surinko 35 naudingumo balus.

Žukauskas

Dar įspūdingiau E.Žukauskas pasirodė dvikovoje su Kauno NECA: per 40 minučių aukštaūgis surinko 20 taškų, atkovojo 8 kamuolius, atliko 2 rezultatyvius perdavimus, „išrašė“ net 11 „blokų“ varžovams, tad efektyvumo rodiklis siekė 37 balus. Nevalia pamiršti, jog šį „blokų“ rekordą pakartoti sugebėjo tik Kauno „Žalgirio“ marškinėlius vilkėjęs Grigorijus Chižniakas, tai padaręs 2000-aisiais vykusiose rungtynėse su Vilniaus „Lietuvos rytu“.

1995 metų vasarą E.Žukauskas išbandė jėgas Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) naujokų biržoje – čia jį 54-uoju šaukimu pasirinko Sietlo „SuperSonics“ komanda, tačiau netrukus aukštaūgis buvo perleistas Milvokio „Bucks“ klubui. Deja, stipriausios pasaulio lygos durų vidurio puolėjas taip ir nepravėrė, o svajonė rungtyniauti NBA liko neišsipildžiusi.

Nepaisant to, kitas sezonas Lietuvoje E.Žukauskui buvo dar sėkmingesnis: kiekvienose rungtynėse „blokais“ nubausti būdavo mažų mažiausiai du oponentai, o jis pats maždaug kas trečiose rungtynėse surinkdavo dvigubą dublį. Štai susitikime su Alytaus SAVY komanda vidurio puolėjas sugebėjo sugriebti net 22 atšokusius kamuolius, taip pat pelnyti 26 taškus ir surinkti 41 naudingumo balą.

Žukauskas

1995–1996 metų sezone E.Žukauskas pakilo į pirmąjį rezultatyviausių LKL žaidėjų dvidešimtuką (14,1 tšk.), buvo antras pagal atkovotus kamuolius (8,8 atk. kam.), trečias – pagal efektyvumą (21 naud. bal.) ir pirmas – pagal blokuotus metimus (3,9 blk.).

Iš vasarą vykusių Atlantos Olimpinių žaidynių aukštaūgis taip pat negrįžo tuščiomis – kartu su nacionaline Lietuvos rinktine pasidabino bronzos medaliu.

Neabejotinu lyderiu „Neptūne“ buvęs milžinas kitąmet tapo dar didesne kliūtimi oponentams. Pavyzdžiui, rungtynėse su Panevėžio „Kalnapiliu“ jis surinko 30 taškų (12/20 dvit., 6/10 baud.), atkovojo 23 kamuolius ir surinko 41 naudingumo balą, o mače su Kauno „Atletu“ sąskaitą papildė 35 taškais (15/18 dvit., 0/1 trit., 5/5 baud.), 9 atkovotais kamuoliais, 3 „blokais“ bei 44 efektyvumo balais.

Bendras sezono vidurkis buvo per plauką nuo dvigubo dublio – 15,7 taško, 9,8 atkovoto kamuolio, 3,1 blokuoto metimo ir 21,5 naudingumo balo.

Aukštą lygį demonstravęs „centras“ 1997 metais įžengė į LKL čempionės, „Žalgirio“ komandos, gretas. Pirmaisiais metais čia, kaip buvo galima nuspėti, jis nebuvo pagrindiniu klubo vedliu ir vietą aikštelėje neretai užleisdavo senbuviams. Tiesa, paskutinėse reguliariojo sezono rungtynėse su „Neptūno“ komanda E.Žukauskas gavo progą pasireikšti – į buvusios ekipos krepšį vidurio puolėjas įmetė 17 taškų, sugriebė 14 atšokusių kamuolių, blokavo 7 metimus, atliko 5 rezultatyvius perdavimus ir taip surinko 38 naudingumo balus.

1998 metais E.Žukauskas kartu su „Žalgiriu“ pirmą sykį karjeroje tapo LKL čempionu, o po metų kolekciją papildė net trimis trofėjais. Būtent 1999-ieji „Žalgiriui“ buvo tikri šlovės metai – komanda puošėsi LKL čempionų žiedais, triumfavo NEBL (Šiaurės Europos krepšinio lyga – Krepsinis.net) bei Eurolygos pirmenybėse.

1999–2000 metų sezone aukštaūgis tapo viena svarbiausių komandos dalių: „Žalgiryje“ buvo rezultatyviausias (13,2 tšk.), per 25 minutes atkovodavo po 6,9 kamuolio ir blokuodavo po 1,8 varžovų metimo. Tiesa, tokio jo indėlio komandai nepakako tam, kad ir vėl taptų LKL čempione: finalo seriją 1:3 „Lietuvos rytui“ pralaimėjęs „Žalgiris“ turėjo tenkintis antrąja vieta. Nepaisant to, E.Žukauskas buvo tituluotas naudingiausiu atkrintamųjų varžybų žaidėju.

Vasarą vykusiose Sidnėjaus Olimpinėse žaidynėse kartu su Lietuvos rinktine „centras“ lipo ant bronzinių prizininkų pakylos, o prasidėjus sezonui, sulaukęs 27-erių, milžinas pradėjo legionieriaus karjerą. Pirmąja jo karjeros stotele už gimtinės ribų tapo Bolonija – čia jis vienerius metus atstovavo PAF ekipai. Ryškiai žibėti lietuviui čia sekėsi sunkiai – jis per rungtynes pelnydavo po 5,6 taško, atkovodavo po 4,5 kamuolio ir blokuodavo po 1,3 varžovo metimo, tačiau sezono pabaigoje galėjo džiaugtis Italijos vicečempiono titulu.

Neužsibuvęs Bolonijoje, E.Žukauskas pakėlė sparnus į Krasnodarą, kur apsivilko „Lokomotiv“ marškinėlius. Čia jam sekėsi nepalyginamai geriau: statistikos vidurkiai siekė 15,1 taško, 8,5 atkovoto kamuolio bei 2,9 „bloko“, o jis pats kartu su komanda džiaugėsi antrąja vieta Radivojaus Koračo taurės turnyre (trečios pagal pajėgumą varžybos Europoje po Eurolygos ir Europos taurės – Krepsinis.net).

2002-aisiais vidurio puolėjas persikėlė į kitą Rusijos komandą – Kazanės „Uniks“. Pirmaisiais metais čia jis sąskaitą papildydavo vidutiniškai po 12,3 taško, 7,2 atkovoto kamuolio ir 2,7 blokuoto metimo, bet didelių titulų kartu su ekipa neiškovojo. Vis dėlto tai su kaupu atpirko 2003 metais Švedijoje iškovotas Europos čempionato auksas.

Nors kitas sezonas „Uniks“ gretose lietuviui buvo mažiau sėkmingas (8,5 tšk., 4,6 atk. kam.), tai nesutrukdė jam tapti Rusijos vicečempionu.

2004 metais vidurio puolėjas papildė Stambulo „Ulker“ komandą bei pasibaigus sezonui galėjo kelti į viršų Turkijos taurę, tačiau ir šioje ekipoje jis ilgam neužsibuvo – 2005-aisiais apsivilko Pirėjo „Olympiacos“ marškinėlius.

Tiesa, čia jis sužaidė vos kelerias rungtynes, mat spalio pabaigoje patyrė traumą, dėl kurios buvo priverstas baigti sezoną. Atsigavęs po traumos 33-ejų E.Žukauskas sugrįžo į Lietuvą ir papildė „Lietuvos ryto“ sudėtį. Deja, bet čia jis priminė viso labo savo paties šešėlį – LKL pirmenybėse pelnydavo po 3,8 taško, sugriebdavo po 2,9 atšokusio kamuolio ir blokuodavo po 0,9 varžovo metimo. Geriausias sezono rungtynes jis sužaidė prieš Kauno „Atletą“ – 13 tšk., 8 atk. kam., 2 blk, 21 naud. bal.

Nors spindėti E.Žukauskui nepavyko, šiais, 2007 metais, aukštaūgis tapo LKL ir ULEB taurės vicečempionu bei triumfavo BBL pirmenybėse.

Žukauskas

Kitąmet „centras“ sugrįžo į vieną pirmųjų savo komandų – „Žalgirį“. Nors krepšininko vidurkiai ženkliai nepasikeitė (5,3 tšk., 3,8 atk. kam., 1,3 blk. ir 3,9 tšk., 3,5 atk. kam., 1,3 blk.), jis 2008-iais puošėsi LKL čempionų žiedu, o 2009-aisiais tenkinosi antrąja vieta.

Po pastarojo sezono 36-erių E.Žukauskas paskelbė apie karjeros pabaigą, tačiau galutinai su krepšiniu neatsisveikino – jis iki šiol rungtyniauja vienoje iš komandų Klaipėdos mėgėjų lygoje.

Laikui bėgant matysime, ar E.Žukauskas dar ilgai bus tituluojamas „blokų“ karaliumi, o gal netrukus atsiras žaidėjas, pranoksiantis jį ir demonstruosiantis dar įspūdingesnius „stogus“.