Vasarą rankos traumą patyręs P.Šakinis: į aikštę grįšiu po mėnesio
Praėjusį sezoną P.Šakinis su „Dzūkija“ nukeliavo iki NKL finalo (Fotodiena.lt)
Povilo Šakinio kelionė po Nacionalinę krepšinio lygą tęsiasi. Puolėjas iš Alytaus „Dzūkijos“ persikėlė į Marijampole, kur atstovauja vietos „Sūduvos-Mantingos“ komandą.
Tiesa, šiame sezone Povilas dar nesužaidė nei vienerių rungtynių, nes vasarą susilaužė ranką ir iki šiol gydosi traumą. Interviu metu 199 cm ūgio puolėjas papasakojo apie vasaros „nuotykius“, pasidalino mintimis apie sezono lūkesčius su naująja komanda ir net prisiminė savo įsimintiniausias rungtynes karjeroje.
– Povilai, kas nutiko, kad esi „Sūduvos-Mantingos“ narys, bet vis dar nerungtyniauji?
– Kaip sakoma buitinė trauma (juokiasi). Vasarą su draugais žaidžiau futbolą, kritau, ant manęs užgriuvo kitas žaidėjas, ir taip lūžo ranka. Po savaitės atliko operaciją, kaulus sutvirtino varžtais. Gydytojas Gudas „suremontavo“ ir dabar viskas gerai, gyju.
– Kada galėsi išbėgti į aikštę?
– Sunku tiksliai pasakyti, bet aš tikiuosi, kad po mėnesio jau galėsiu žaisti. Jau sportuoju visa jėga, tik su komanda dar nežaidžiu kontaktinio krepšinio.
– Kaip tavo akimis šiuo metu atrodo „Sūduvos-Mantingos“ komanda?
– Dar tik sezono pradžia, trūksta susižaidimo. Be to, mūsų komanda labai jauna, trūksta stabilumo. Viena dieną jaunimas sužaidžia gerai, o kitą dieną kažkas atsitinka, bet viskas eina gera linkme.
– Kol kas esate penktoje turnyrinės lentelės vietoje. Tokia pozicija tenkina?
– Apie vietas kol kas nėra ką kalbėti, nes sužaidėme tik po kelias rungtynes. Penkta ar pirma vieta dabar nieko nereiškia, sezono viduryje jau matysis aiškesni kontūrai.
– Ar jau kalbėjotės su klubo vadovais apie komandai keliamus tikslus?
– Kalbėjomės. Jei viskas gerai klostysis sezono metu, nebus traumų ir t.t., mūsų tikslas šį sezoną yra patekti į stipriausių komandų ketvertuką.
– Tau jau 33eeji. Ar užtenka jėgų kovoti prieš greitą, vikrų jaunimą, kurio NKL yra daug?
– Prieš rungtynes tikrai negalvoju, kad tas ar anas krepšininkas už mane jaunesnis ar greitesnis. Paprasčiausiai žaidžiu krepšinį ir nekreipiu į tai dėmesio. Kai reikia, greitį ir amžių kompensuoju patirtimi.
– Patyrimo tau tikrai netrūksta. Kurios rungtynės tavo karjeroje buvo įsimintiniausios?
– Įsimintinos būna tada, kai laimi svarbias rungtynes. Vienos įsimintiniausių, manau, būtų atstovaujant Kėdainių „Nevėžiui“. 2006–2007 metų sezone žaidėme su „Sakalais“, iki rungtynių galo buvo likę 0,9 sekundės, ir mes atsilikome vienu tašku. Aidas Viskontas iš kitos aikštes pusės užribio perdavė kamuolį man per visą aikštę ir aš pataikiau ore sugavęs kamuolį. Laimėję tas rungtynes patekome į LKL atkrintamąsias varžybas. Tai buvo vienos įsimintiniausių rungtynių mano karjeroje. Aišku, jų buvo daugiau, bet šios įstrigo labiausiai.
– Jei jau prakalbome apie aukštesnį lygį, išduok, ar stebi Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos Ryto“ kovas Eurolygoje? Kurią komandą labiau palaikai?
– Žinoma, domiuosi Eurolyga ir lietuviškomis komandomis. Visada sergu už „Žalgirį“, tai yra mano komanda nuo pat gimimo. Stebiu ir „Lietuvos ryto“ kovas, nes ten žaidžia keletas mano draugų. Stebiu visas Eurolygos rungtynes, nes tai yra labai įdomu bei malonu.